Lietuvos klubų taurė

nuotr. Ingrida Jokūbaitė

Šiais metais klubų taurės estafetė vyko neįprastame smegduobių “išdaužytame” Kirdonių (Biržų raj.) miškelyje. Vietovė daugeliui buvo netikėtai sudėtinga.

nuotr. Rūta Tirlikienė

Dėl taurės varžėsi 33 komandos. Po praeitų metų nesėkmingo pasirodymo, šiais metais atsitiesėme ir konkurencingai kovėmės iki paskutinio etapo. Užimta 18-ta vieta visiškai neatspindi mūsų pastangų ir pasiryžimo trasoje. Visas klaideles miške nurašėme nerūpestingai vasarai. Kaip dažniausiai – pritrūko paskutinės treniruotės. Sezonas tęsiasi ir ši estafetė bus tvirtas atsispyrimo taškas ilgos trasos ir estafečių čempionatui, kurie vyks rugsėjo 22-23 dienomis Seirijų apylinkėse. Rezultatai

Ir žinoma, tolimai kelionei namo – Rūtos energetinis obuolių pyragas.

 

Parengė: Audrius ir Daivaras

#V16 Jurbarke

Vasario 16 bėgimas 2016Nuostabus oras ir šilti saulės spinduliai pasitiko Jurbarką šią nuostabią ir svarbią dieną visiems Lietuvos žmonėms. OSK “Karšuva” nariai nuo pat ryto rinkosi minėti šią svarbią datą. Modesta, Aistė, Giedrius ir Mantas sudarė komandą dalyvauti aktyviame žaidime mieste “Pasivaikščiojimai Lietuvos valstybės keliu. I misija: Štarlio namai”. Karšuviečiai liko treti, tačiau tai dar ne pabaiga, nes dar laukia dvi misijos kitų Lietuvai svarbių švenčių proga. Pasibaigus žaidimui Aistė prisijungė prie likusių devynių klubo narių, kurie dalyvavo 3 kilometrų  XII sveikatingumo bėgime Jurbarko gatvėmis. Skirtingose amžiaus grupėse klubo nariai iškovojo 7 medalius. Valio Gabrielei, Aistei, Tautvydei, Gintarei, Rūtai, Simonui ir Aleksandrui. Ypač smagu, kad Simonas buvo absoliučiai pirmas net iš 120 dalyvių.
Gera pradžia, pusė darbo. Tikėkimės, kad toks puikus startas bus puikus pranašas ateinančiam varžybų sezonui.
Parengė: Rūta

Šiame sporte yra vietos senukams

Šį kartą kalbinu klubo senbuvį, savo jaunystės treniruočių partnerį – Giedrių Jokūbaitį.

nuotr. Daivaras Genys

nuotr. Daivaras Genys

Giedriau, kokia tavo pradžia šiame sporte? Kokie pirmieji įspūdžiai pradėjus lankyti „orientacinio būrelį“?

Atsimenu kai Jurbarko orientacininkų treneris Alvydas Adomavičius mokykloje per pamoką įkišo galvą pro duris ir pasiūlė vaikams ateiti į būrelį išmėginti savęs. Turbūt tada pagalvojau – „hmm, juk tai kaip tik man!”, o gal „na pabandysiu…“, dabar jau nebeatsimenu ką pagalvojau, bet nuėjau. Kadangi nuo mažens buvau gamtos vaikas pirmieji įspūdžiai buvo malonūs, miškas, daug bendraminčių, tik orientuotis nesisekė, ir greitas nebuvau. Bet tai man niekada netrukdė.

Kas atsitiko, kad kuriam laikui pasitraukei iš aktyvaus sporto? Kokios priežastys?

Dabar jau galiu teigti, kad niekada nebuvau pasitraukęs, gal tik padaręs pauzę kol ieškojau savęs. Kai save radau (užtruko keletą metelių) nusprendžiau jog esu pasiruošęs grįžti į mišką ieškoti kontrolinių punktų. Ir dabar jau visada visus randu, anksčiau ar vėliau. Dažniausiai vėliau.

Prieš kelis sezonus, mažais žingsneliais vėl grįžai į sportą? Ar kažkas iš išorės tave paskatino tai padaryti? Ar tai vidinis balsas? O gal organizmas nebegali pamiršti jaunystės pomėgių?

Jei reiktų rinktis iš pateiktų variantų tai sakyčiau vidinis balsas. Vis dažniau pradėjau svajoti mišką, trasą, varžymąsi. Nors aplinkiniai (močiutė) sakė – „kam tau alint savo kūną?“, „sportas seniai nėra sveikata!“, „ar tau reik dabar priklausyt tai sektai?“ – aš neklausiau. Jokia kita sporto šaka nėra tokia įdomi, įvairiapusė, manau buvo tiesiog lemta grįžti.

Ar turi kokią išskirtinę orientavimosi techniką kuri tavo manymu skiriasi nuo kitų sportininkų?

Turiu – „nusiimu kryptį“ ir lekiu! Tada, jei “neatsimušu“ į KP, stabteliu ir pradedu galvot kur aš čia esu. Jei greitai pavyksta tai išsiaiškinti ir nesu “išsimušęs” iš kelio – greit randu KP. Gera technika… Kol nenubėgi į šoną…

Papasakok pirmąjį į galvą šovusį įsimintiną nuotykį susijusį su OS.

Ooo, kažkodėl prisiminiau Vitalijaus (Vitalijus Bauža) greituką Kačerginės miškuos 😀

Dar atsimenu kai ėjom žygį nuo Spindžiaus ežero (kur stovyklavom prieš moksleivių finalus) iki Aukštadvario ir mus užpuolė šunys. Visi išsilakstė, o kai susirinkom į krūvą trūko dviejų vaikų. Tada pasiskirstę komandomis „šukavom“ mišką ieškodami jų, bet neradom. Laimei galiausiai juos radom nukeliavę į Aukštadvarį. Kadangi labai skambių pergalių neturėjau tai tokie pirmi į galvą šovę prisiminimai.

P.s. dar prisiminiau kai apie valandą varžybose neradau pirmo KP, galiausiai kai pasisekė surasti dar apie pusę val neradau antrojo ir nusprendžiau nebeieškoti, grįžau į finišą. Skaudus „diskvalas“.

Ar turi/esi turėjęs kokių nors ritualų prieš svarbų startą? Kokie jie? Ar padeda?

Treneris buvo mokęs prieš startą nusiraminti, išvalyti mintis. Susirasdavau sau patinkantį medį, prie jo prisėsdavau ir medituodavau, jei galima taip pavadinti. Užsimerkdavau ir bandydavau susikaupti, nusiteikti. Sunku pasakyt ar padėdavo, rezultatų būta įvairių. Artimiausiose varžybose reiks prisiminti šį ritualą ir pažiūrėti kiek sėkmės jis prideda.

Kokius tikslus brėži sezono pradžioje ir ar pavyksta juos pasiekti eigoje?

Užsibrėžiu pakopti bent keliomis vietomis reitingų lentelėje. Pastaruosius keletą metų pavyko tai padaryti. O prieš kiekvienas varžybas užsibrėžiu nebūti paskutinis.

Ar yra toks orientacininkas, kurį aplenkti tau būtų visos karjeros svajonė?

Hmm, tokių yra daug, tuo pačiu nei vieno. Visada smagu aplenkti gerai žinomą stiprų sportininką, suteikia motyvacijos. Bet karjeros svajone pavadinčiau tapimą rimtų varžybų nugalėtoju.

Ar bendradarbiai žino, kad esi orientacininkas? Ką jie apie tai mano? Ar tavo statusas nuo to pakilo ar nusileido?

Dauguma žino, teko daug pasakoti apie šią veiklą agituojant pervesti 2% pajamų mokesčio. Kadangi mano bendradarbiai yra mėgstantys „patraukti vienas kitą per dantį“ tai dažniausiai girdžiu patyčias apie vyrus su „tympom“ miške gaudančius vaikus, ar kažką tokio. Bet iš esmės esu gerbiamas kaip sportininkas, o tokia sporto šaka tik suteikia man paslaptingumo.

Ką patartum šiuolaikiniam jaunimui, kurie siekia greitų rezultatų ir nusivilia jei jų nepavyksta greitai pasiekti?

Bėk iš paskos! 😀 Klausyk trenerio, mokinkis, treniruokis ir tavo laikas ateis! O šiaip tai aš manau ne rezultatuose esmė.

GREITUKAI TRUMPUKAI:

Kokią ilgiausią trasą esi bėgęs? 20 km
Pasirink vieną (pabrauk): naktį, dieną
Pasirink vieną (pabrauk): trumpą, vidutinę, ilgą, estafetę
Pasirink vieną (pabrauk): baltame, žaliame, mišriame, mieste
Būdamas 38-erių bėgsi V21 ar V35 grupėje? V35
Ar tarp orientacininkų turi pravardę? Kokią? Viską griaunantis
Išbrauk nereikalingą žodį: Giedrius yra geriausias orientacininkas
Ar svarstytum pasiūlymą atstovauti kitą orientavimosi sporto klubą? Niekada! Nebent mokėtų didelius pinigus, kad užtektų ir man pragyvenimui ir dar paremti KARŠUVĄ galėčiau.
Kokio materialaus daikto tau trūksta, kad taptum dar geresnis orientacininkas? Legendonešio
Kiek ilgiausiai esi bėgęs į vieną kontrolinį punktą? Valandą tai tikrai 😀
Ar esi bandęs suklaidinti priešininką trasoje? Jei taip tai kokiais veiksmais? Bėgdamas su raudona „maike“ ir jau išbėgęs iš punkto rajono stengiausi būti matomas, kad mane palaikytų punktu ir bėgtų link manęs 😀

Ačiū už nuoširdžius ir, kaip visada,sąmojingus atsakymus. Sėkmingo ateinančio sezono.

Kalbino: Daivaras

Per žingsnį nuo čempionų

2015LČ_estGegužės 23-24 dienomis, Druskininkų apylinkėse, vyko Lietuvos orientavimosi sporto čempionatas, Lietuvos orientacininkams svarbiausios varžybos, kuriose sudalyvavo ir nemažai Jurbarko orientavimosi sporto klubo ,,Karšuva” sportininkų. Pirmąją dieną sportininkai varžėsi vidutinėje trasoje. Miškas buvo, orientacininkų terminais – stadionas, todėl geras fizinis pasirengimas suteikė nemažą pranašumą.

Vidutinėje trasoje ,, Karšuvos” atstovams sekėsi labai gerai. Savo amžiaus grupėje (M40) Rūta Tirlikienė ir Gabrielė Tirlikaitė (M14) užėmė antrąsias vietas ir tapo Lietuvos vicečempionėmis, taip kildamos pjedestalo laipteliais aukštyn (primename, kad praeitais metais toje pačioje vidutinėje trasoje abi buvo bronzinės prizininkės). Simonas Tamošaitis (V18) grupėje užėmė trečiąją vietą. Po varžybų sportininkai nakvojo Druskininkuose ir turėjo galimybę apžiūrėti kiekvieną kartą maloniai stebinantį miestą.

Sekmadienį, Gegužės 25 d., Kermušijos miške vyko Lietuvos OS čempionatas estafečių trasoje. Čia dalyvavo beveik 500 dalyvių iš visos Lietuvos, buvo užregistruotos net 165 komandos. Jurbarkiečiai sudarė tris komandas. V16 vaikinai (Davidavičius Aleksandras, Jasiūnas Marius ir Jankevičius Arnas) užėmė šeštąją vietą. V21 (elito) stipriausiųjų vyrų grupėje karšuviečiai Jokūbaitis Giedrius, Tamošaitis Simonas ir Genys Daivaras pasiekė iki šiol geriausią klubo istorijoje rezultatą ir užėmė 10 vietą. Geriausiai sekėsi M16 grupėje bėgusioms merginoms -Stankutei Gintarei, Tirlikaitei Gabrielei ir Mockaitytei Aistei. Jos Lietuvos orientavimosi sporto čempionate, estafečių trasoje iškovojo bronzos medalius.

Taigi, turime kuo pasidžiaugti, nes Jurbarko orientavimosi sporto klubo ,,Karšuva” sportininkai sugeba užimti aukštas vietas aukščiausio rango varžybose Lietuvoje.

Po čempionato paskelbtuose orientacininkų dalyvausiančių gegužės 29-31 dienomis Tukums, Latvijoje vyksiančiame Baltijos šalių čempionate sąrašuose atsirado ir dvi jurbarkiškių pavardės – Simonas Tamošaitis ir Gabrielė Tirlikaitė atstovaus Lietuvą. Sėkmės Jums!

Parengė: Aistė

Lietuvos taurė – paskutinis pasispardymas

Kaip ir kiekvienais metais taip ir šįmet daugelis „Karšuvos“ orientacininkų sezono uždarymo varžybomis pasirinko Spalio 18-19 dienomis Druskininkų rajone vykusią „Lietuvos taurę 2014“. Tarptautinės dviejų dienų varžybos pritraukė daugiau nei 900 dalyvių, tačiau nei didelė konkurencija, nei atšiaurios oro sąlygos „karšuviečių“ neišgąsdino ir nesutrukdė pasiekti gerų rezultatų.

Aukščiausią, pirmąją vietą M12 grupės bendroje įskaitoje, užėmė jaunoji Gabrielė Tirlikaitė visas savo varžoves lenkusi abi dienas. Gabrielė su didele šypsena pasipuošė aukso medaliu. Arti šio tikslo buvo kitas klubietis Simonas Tamošaitis, V18 grupėje pirmąją dieną užfiksavęs geriausią laiką. Deja, pirmos dienos rezultatai daugelyje trasų buvo anuliuoti ir Simonas tenkinosi aukšta 8-ąja vieta, pasiekta antrąją varžybų dieną.

Solidžiai pasirodė klubo senbuviai Rūta ir Audrius Tirlikai savo amžiaus grupėse užėmę 5-tą ir 11-tą vietas. Stipriausiose elito grupėse startavusių klubo narių šiose varžybose nebuvo. Danutė Matelytė, startavusi M21S grupėje užėmė 34-ą vietą, o Giedrius Jokūbaitis V21S grupėje buvo 23-ias.

Parengė: Giedrius

Klubų taurė 2014 arba STOP/Neišminuota teritorija arba Klaidūs viržiai

Rugsėjo 21 d vienos emocingiausių ir įdomiausių žiūrovams varžybų – Klubų taurė, vyko Šalčininkų rajone esančiame Rūdninkų poligone. Kiek neįprasta orientacininkams gelsva žemėlapio spalva (nurodanti daug atvirų vietovių) truputį vertė sunerimti, nes nežinojome ko tikėtis. Manėme, kad bus greitai bėgama trasa, tačiau gąsdino mikroreljefas. Būnant neatidžiam galima greitai „pasimauti“. Varžybų rytas buvo kiek žvarbokas, o dar varžybų centras atvirame lauke dalyvius vertė vaikščioti susigūžus ir burtis į glaudžias grupeles. Visi tik ir laukė starto, kada sukyla emocijos, o kūną užlieja adrenalino banga. Duotas startas! Daugiau nei 60 sportininkų išmynė kelią per čia augančius viržius iki artimiausio miškelio. Nekantriai laukėme jų pasirodant pirmuosiuose žiūroviniuose punktuose ir tikėjomės, kad nesuklydome dėliodami komandos etapus. Pirmieji iš mūsų išbėgo Simonas ir Monika. Nežinojome ar Simonas atlaikys pirmojo etapo spaudimą ir susitvarkys su visa trasa, tačiau visos abejones išsisklaidė vos tik jis pasirodė žiūroviniame punkte iškart už lyderių. Trasą baigė nei kiek nenuleidęs tempo ir finišavo 5-tas. Monika įrodė, kad ne veltui ja pasitikėjome. Jos finišas 8-oje vietoje buvo tai ko reikėjo komandos kovingumui pakelti. Antrame etape į trasą išskubėjo Arnas, Sigita ir Audrius. Pastarasis, kaip daugiausiai patyręs, savo etape finišavo 6-tas, už nugaros palikęs didelę dalį stiprių orientacininkų. Trečiasis etapas skirtas damoms. Mūsų komandoje į „mišką“ išliuoksėjo Aistė, Tautvydė ir Rūta. Čia vėlgi geriausiai pasirodė daugiausiai orientavimosi patirties turinti Rūta. Estafetės artėjo link pabaigos ir į priešpaskutinį etapą išbėgo vieni iš stipriausiųjų klubo vyrų – Giedrius ir Mantas M. Grįžus jiems, estafetę užbaigti ir nuspręsti kokią vietą šiais metais užimsime, buvo patikėta Daivarui. Jam šis startas nebuvo pats geriausias šias metais, tačiau gerklę dar visą savaitę skaudėjo nuo raginimo šūksnių komandos nariams. Galutinėje įskaitoje likome 12-oje vietoje iš 31 startavusios komandos. Tai neblogas rezultatas, tačiau visi žinojome, kad mes galime ir geriau. Ir tai įrodysime jau kitais metais!

Parengė: Daivaras

Dviguba čempionė – Rūta!

Šių metų rugsėjo 6 ir 7 dienomis Lietuvos čempionatas trumpoje ir ilgoje distancijose vyko Prienuose ir Prienų rajone. Pirmąją dieną, kaip jau įprasta mūsų sporte, trumpą trasą teko įveikinėti mieste. Landžioti siauromis gatvelėmis ir identiškų daugiaaukščių rajonuose. Diena prasidėjo anksti ryte kvalifikacinėmis varžybomis kuriose dalyvavo tik elito sportininkai. Klubą atstovavo trys nariai: moterų grupėje Monika, vyrų – Giedrius ir Daivaras. Tiesa į finalą prasibrauti pavyko tik Daivarui kuris savo pogrupyje užėmė aukštą penktą vietą. Gerai ir gausiai papietavus ir į Prienus susirinkus dar daugiau dalyvių prasidėjo finalinės kovos tarp įvairaus amžiaus orientacininkų. Šiose kovose savo, kaip sprinterės vardą pateisino Rūta tapusi čempione M40 grupėje. Gabrielė (M12) iškovojo bronzos medalį už nugaros palikusi dar 26 bendraamžes. Daivaras stipriausioje vyrų grupėje su ypatingai glaudžiais rezultatais liko 22-as. Sigita (M18) užėmė 5-tą vietą, o Simonas liko 6-tas.

Kitą dieną, Nemuno kilpų regioniniame parke, gana sudėtingoje vietovėje sportininkai varžėsi ilgoje trasoje. Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau tie, kurie gerai pasirodo trumpoje trasoje dažniausiai būna stiprūs ir jai priešingoje ilgoje trasoje. Tą ir įrodė Rūta, tapusi dviguba čempione M40 amžiaus grupėje ir namo parvažiavusi du dviem aukso medaliais. Monika pasirinkusi ilgiausią, beveik 12 km, moterų trasą liko 5-ta. Daivaras kiek pabijojo varžytis su elito sportininkais ir pasirinkęs kiek trumpesnę trasą užėmė antrą vietą. Sigita (M18) kiek daugiau nei 8 km trasoje liko 6-ta.

Praėjo dar du Lietuvos čempionatai, rezultatai daug žadantys. Liko naktinis ir labai ilgos trasos  čempionatai, taip pat emocingos klubų taurės varžybos.

Parengė: Daivaras

Vasaros sezonas ne tik poilsiui!

Vėsioji (!) ir aktyvioji vasara prasidėjo dieną prieš kalendorinę vasarą. Tą dieną Zarasų apylinkėse sugužėjo daug sportininkų į Baltijos OS čempionatą. Ten pat buvo galima sutikti mūsų Sigitą, kuri atstovavo šalį dvidešimtmečių merginų amžiaus grupėje. Tiesa skambių pergalių asmeniškai pasiekti nepavyko, tačiau pavyko papildyti nacionalinės rinktinės krepšelį taškais ir taip prisidėti prie Lietuvos delegacijos pergalės šiame čempionate.

Kitas didžiulis vasaros turnė prasidėjo birželio 21 d. Ignalinos rajone, kur keletas klubiečių dalyvavo daugiadienėse varžybose Takas 2014. Įvykdžius keturių dienų „užduotis“ ir susumavus rezultatus paaiškėjo stipriausi vasaros orientacininkai. Tarp jų buvo ir karšuviečių: Sigita (D18) – II vieta, Gabrielė (D12A) – III vieta ir Simonas (H18) – 4 vieta. Verta paminėti ir klubiečius, kurie nors ir nelipo ant pakylos, tačiau aplenkė didžiąją dalį iš savo gausių grupių dalyvių: Audrius (H40) – 9 vieta (27 dalyviai) ir Giedrius (H21S) – 14 vieta (64 dalyviai). Oras nedžiugino, tačiau liūdėti nebuvo kada, nes jau po 2-jų dienų laukė trys naujos trasos pas broliukus latvius. Ten vyko daugiadienės OS varžybos Kapa 2014. Nors ir kita šalis, tačiau oras nei kiek nepasitaisė. Laisvu nuo varžybų metu sėdėjome susigūžę ir laukėme kito starto, kada galėsime lėkti trumpomis rankovėmis kaip vasarą. Buvome ir prie jūros. Pajūris toks pats kaip ir pas mus. Tik galėčiau pasakyti, kad netgi mažiau puoselėjamas. Aukštų sportinių rezultatų pasiekti nepavyko. Galbūt dėl vėsaus oro, o gal dėl didelės konkurencijos (visgi tarptautinės varžybos). Tačiau verta paminėti geriausiai pasirodžiusius. Simoną (M18) nuo podiumo skyrė tik 27 sekundės, atsižvelgiant, kad tai trijų dienų varžybos, manau, kad jis iki šiol graužia nagus ir galvoja kurioje vietoje buvo galima tą skirtumą panaikinti. Nieko Simonai – kitais metais. Taip pat Audrius, pasirinkęs keturiasdešimtmečių vyrų ilgąją trasą atpuškėjo visas tris dienas ir sugebėjo užimti 12 vietą tarp 42 dalyvių. Nepraėjus nei 2 savaitėms, kelių klubiečių delegacija tęsė turnė ir liepos 11 – 13 dienomis dalyvavo trijų dienų varžybose Grand Prix Slovakia, tuo pačiu apkeliavo kalnus ir kitas maršruto įžymybes. Šiose varžybose geriausiai pasirodė mūsų veteranai. Audrius (M40) ir Rūta (W40) tapo savo amžiaus grupių nugalėtojais. Kartu keliavusiam jaunimui pasisekė kiek mažiau, tikriausiai dėl įgūdžių stokos tokiose neįprastose vietovėse. Tiesa, Tautvydei pavyko perprasti kalnuotų vietovių subtilybes ir ji W16 grupėje nusileido tik sportininkei iš Bratislavos. Simonas vėlgi liko ketvirtas.

Vasarai artėjant link pabaigos mes vėl rinkomės sportines pramogas. Žolinių laikotarpiu Monika išvažiavo į Čekiją atstovauti Lietuvai pasaulio universitetų OS čempionate. Ten įveikė keturias trasas kurių viena buvo naujojo formato mišri sprinto estafetė.

Kita grupė sportininkų rinkosi į Telšius (tiksliau prie Germanto ežero). Kol Karklės festivalį plovė lietaus upės, mes mėgavomės pakankamai geru oru ir ežeru visas tris dienas. Trys trasos, kultūrinė kelionė po Žemaitijos sostinę neleido nuobodžiauti. Šiose daugiadienėse varžybose Gabrielė lipo ant pakylos, ji D12A grupėje užėmė II vietą, Simonas užėmė pastarąją vasarą sau įprastą 4 vietą. Specialus pagyrimas Mantui M., kuris, nežinia kieno paskatintas, pasirinko vyrų elito grupę. Ir atlaikęs trijų dienų išbandymus, vis dėl to, sugebėjo baigti varžybas aukštai pakelta galva. Kiek kitaip varžybos baigėsi Audriui. Tikriausiai per didelis krūvis atsiliepė sveikatai. Saugodamas save Audrius atsisakė startuoti paskutiniąją dieną. Linkime jam kuo greičiau susiremontuoti nugarą ir grįžti į samanas.

Vasarą užbaigėme Mociškių kaime esančioje Agrūnės sodyboje, kur surengėme nuotaikingą ir sportišką spartakiadą vienai didelei įmonei iš Kauno.

Apžvelgiant visą vasaros laikotarpį daug nerašysiu, tikriausiai stipriausi prisiminimai liko kiekvieno mūsų atmintyje. Tik statistikos mėgėjams paminėsiu, kad klubiečiai turėjo 118 startų orientavimosi trasose šią vasarą (neskaičiuojant įvairių bėgimų ir kitų renginių, kuriuose taip pat kartais pasirodome).

Rezultatai: BČ ilgaBČ estafetė, TakasKapaWUOC, Telšiai

Parengė: Daivaras

Lietuvos čempionatai vidutinėje trasoje ir estafetėse

Birželio 8-9 dienomis, Šiluvos šile, vyko Lietuvos orientavimosi sporto čempionatai vidutinėje trasoje ir estafetėse. Nauja vietovė orientavimosi žemėlapyje. Šiaulių klubas “Sakas” puikiai padirbėjo organizuodamas šias varžybas. Vietovė puikiai atitiko šių čempionatų reikalavimus. Trasos suplanuotos techniškos, ko pasekoj daugelis darė klaidas kelio pasirinkime į kontrolinį punktą, arba pasimesdavo ieškodami pačio punkto. Šiose varžybose klubui atstovavo 13 sportininkų įvairiose amžiaus grupėse. Vidutinės trasos varžybose geriausiai sekėsi Audriui Tirlikui, kuris V40 amžiaus grupėje užėmė antrąją vietą iš 27 dalyvavusių sportininkų. Stipriausioje elito moterų grupėje startavo Monika Gotcaitytė ir užėmė 14 vietą. Iš jaunųjų sportininkų geriausiai sekėsi Aistei Mockaitytei, kuri M14 amžiaus grupėje liko šeštoje vietoje. Į stipriausiųjų dešimtukus taip pat pateko Sigita Liachovičiūtė – 10 vieta M18 grupėje, Rūta Tirlikienė – 6 vieta M35 grupėje ir Giedrius Jokūbaitis – 9 vieta V21A grupėje.

Estafetėse klubą stipriausioje vyrų elito grupėje atstovavo trys klubo sportininkai: Giedrius Jokūbaitis – pirmas etapas, Audrius Tirlikas – antras etapas ir Daivaras Genys- trečias etapas. Iš 24-ių užsiregistravusių komandų, klubo komanda užėmė 16-tąją vietą. Geriausiai sekėsi mergaitėms M14 grupėje, startavusioms už Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centrą. Gintarė Stankutė, Gabrielė Gvazdauskaitė ir Aistė Mockaitytė tapo vicečempionėmis ir pasipuošė sidabro medaliais, su kuom jas ir sveikiname!!!

Lietuvos taurė 2011

Spalio 15-16 dienomis Vilniaus rajone, Lavoriškėse ir Senasalyje vyko paskutinės sezono aukšto rango varžybos “Lietuvos taurė 2011”. Varžybos buvo surengtos aukščiausiu lygiu. Miškai, trasos, organizacija, viskas buvo puiku. Kaip ir kiekvienais metais į šias varžybas susirinko ir daug užsieniečių konkurentų, dėl kurių varžybos buvo dar įdomesnės. Klubiečiams paskutinėse sezono varžybose sekėsi gerai: Daivaras H21A grupėje iškovojo antrą vietą, Rūta W35, Sigita W16 ir Martynas H16 grupėje užėmė trečias vietas. Gerai sekėsi ir Giedriui. Startais paskutinėse sezono varžybose likome patenkinti, kaip ir viso 2011 metų sezono pasiekimais.