Čempionatų apžvalga

Šiais metais orientacininkų bendruomenė jau išsidalino keturių čempionatų medalių komplektus. Apžvelgsime kaip juose sekėsi Karšuvos atstovams.

Taigi, pirmasis čempionatas labai ilgoje trasoje įvyko dar ankstyvą pavasarį (kovo 24 d.). Kai miškas dar buvo bebundantis po žiemos miego… visas šlapias ir be lapų… matomumas puikus. Tačiau tai mažai gelbėjo, nes varžytis teko Vidzgirio miške (Alytus). Šis miškas garsėja stačiais ir kojas pakertančiais Nemuno šlaitais. Tačiau karšuviečių tai negąsdino, turime mes ir Jurbarke tokių. O tai padėjo Rūtai (M40) iškovoti aukso medalį. Audriui (V45) taip pat nedaug trūko iki bronzos, jis liko ketvirtas.

Balandžio 13 d. Audrius (V45) ir Daivaras (V21) apsiginklavo lempomis ant galvos ir  išsiruošė į Tytuvėnus, nes ten vyko Lietuvos čempionatas naktinėje trasoje. Šį kartą Audriui pavyko prasimušti į medalininkų gretas ir pasipuošti bronza. Daivarui sekėsi neblogai, bet tik pusėje trasos. Likusią pusę teko bėgti su mirksinčia šviesa, arba visiškoje tamsoje. Pavedė technika. Bendroje rikiuotėje jis liko 21-oje vietoje.

nuotr. Daivaras Genys

Gegužės 20 d. Kauno centre, aplink Laisvės alėją pasipylė orientavimosi sportininkai. Jie iššniukštinėjo visus kiemus ir surado visus kontrolinius punktus. Puikiai pasirodė klubo damos. Gabrielė (M16) ir Rūta (M40) lipo ant podiumo atsiimti bronzinius apdovanojimus. 

nuotr. Audrius Tirlikas

nuotr. Audrius Tirlikas

Kitą dieną tame pačiame Kauno centre vyko sprinto estafečių čempionatas. Tai labai dinamiškos ir žiūrovui įdomios stebėti varžybos. Įdomu ir tai, kad komandą turi sudaryti vyrai ir moterys. Pirmą kartą šių varžybų istorijoje (nors jos vyko dar tik antrą kartą), mūsų klubas turėjo surinko komandą (Edgaras, Gabrielė ir Daivaras) ir ketino varžytis dėl aukštų pozicijų, tačiau apmaudi Edgaro klaida pakoregavo viltis. Bėgant dideliu greičiu Edgaras atsižymėjo ne savo kontrolinį punktą.

Šį savaitgalį, netoli Vilniaus, vyks dar vienas čempionatas. Jame sportininkai įveiks vidutinę trasą. Turėsime ir nemažą būrelį karšuviečių. Kiek nustebino Donato sprendimas registruotis į varžybas. Tikimės, kad tai bus gera pradžia ir ne paskutinis startas šiame sezone. Linkime visiems sėkmės!

Visuotinis narių susirinkimas

Šių metų vasario 16 dieną 16:00 vyks visuotinis klubo narių susirinkimas buvusiose Jurbarko Sporto centro patalpose (lauko g. 17). Kviečiame dalyvauti.

P. S. Prieš susirinkimą tradicinis 3 km bėgimas Jurbarko gatvėmis skirtas Valstybės dienai paminėti. Startas 13:30 prie Vytauto paminklo.

Rūta tarp geriausiųjų

nuotr. Mūsų Laikas

Sausio 25-ąją, Jurbarko kultūros centro didžiojoje salėje, vyko geriausiųjų Jurbarko rajono sportininkų pagerbimo vakaras. Už aukštus sportinius pasiekimus 2017-ais metais į geriausiųjų vienuoliktuką pateko klubo narė Rūta Tirlikienę.

Pasiekimai:

2 vieta, Lietuvos OS čempionatas trumpoje trasoje, Panevėžys 2017-05-13.

2 vieta, Lietuvos OS čempionatas ilgoje trasoje, Telšių raj. 2017-09-03.

parengė: Daivaras

Sezonas prasidėjo…

nuotr. Asta Za

Šio sezono pradžią karšuviečiai pažymėjo plačiai. Mus savaitgalį buvo galima sutikti Klaipėdoje, Druskininkuose ir NET Rygos apylinkėse. Apie viską nuo pradžių. Kaip organizatoriai teigia, tikrosios sezono atidarymo varžybos kasmet vyksta pajūryje, kur sniegas yra retas svečias ir mišką mindžioti galima beveik “apskritus” metus. Klubo prezidentas Daivaras būtent tai ir bandė padaryti. Pavasarėjančio miško samanos nešė greitai, tačiau klaidingai. Gerai žinomuose miškuose beliko tenkintis tik 10 vietą. Kitas kolektyvas išvažiavo išbandyti Druskininkų žemėlapių ir neliko neįvertinti. Bendroje dviejų dienų įskaitoje, savo grupėse, nugalėjo – Rūta, Gabrielė ir Aleksandras, trečias liko Audrius. Žinoma, prie gausaus nugalėtojų derliaus labai prisidėjo ypatingai mažas dalyvių skaičius varžybose, nors varžybų formatas pasirodė ganėtinai įdomus (1 diena – reljefinis žemėlapis, 2 dieną – persekiojimo lenktynės).

nuotr. Matas Milius

Klubo eiklioji ilgų nuotolių specialistė Monika, šį savaitgalį “nusibeldė” toliausiai. Ji su draugiško klubo (Sakas) atstove Neringa išbandė Rygos rogainingo malonumus. Net ir komandą pavadino latviškai – Meža Skaistules (galime tik įtarti ką tai galėtų reikšti 🙂 ). Kol rezultatai dar skaičiuojami, negalime sulaikyti nuostabos… 6 valandos… > 55 km…. Šaunuolės merginos.

Sezono atidarymo taurės rezultatai (Klaipėda)

Sportuok miške varžybų rezultatai (Druskininkai)

Rygas Rogainings rezultatai

Parengė: Daivaras

Auksai ir sidabras

nuotr. Donatas Lazauskas

nuotr. Donatas Lazauskas

Rugsėjo 3-4 dienomis Vilniaus apylinkėse vyko vieni svarbiausių šio sezono startų. Šeštadienį komandos varžėsi estafetėje, sekmadienį – ilgoje trasoje. Oras nuvylė, rezultatai – ne. Ilgoje trasoje čempionėmis tapo klubo damos Sigita Liachovičiūtė (M20) ir Rūta Tirlikienė (M40). Sidabro medalį nukovė Simonas Tamošaitis (V20). Taip pat stipriai pasirodė Audrius Tirlikas (V45) – 4 vieta ir Agnė Adomavičiūtė (M21A) – 3 vieta.

Estafetėje stipriausiose grupėse neblogai pasirodė vyrų (Daivaras, Edgaras, Simonas) komanda, išlaikiusi praėjusių metų lygį – 10 vieta. Taip pat po 5 metų pertraukos moterų komandą sukomplektavusios: Monika, Agnė, Sigita – 5 vieta.

estafetės rezultatai

ilgos rezultatai

Karinio orientavimosi čempionatas

nuotr. Donatas Lazauskas

nuotr. Donatas Lazauskas

Balandžio 19 d. Šereitlaukio miške, netoli Rambyno kalno vyko Lietuvos kariuomenės karinio orientavimosi čempionatas.

OSK Karšuva paprašyti kariuomenės atstovų vykdė šį čempionatą. Verta paminėti, kad čempionatas vyko su topografiniu žemėlapiu, kas yra kiek neįprasta orientacininkams, o 7,9 km trasa visiškai išsekino karius. Nenuostabu, kad vidutinis trasos įveikimo laikas buvo apie 2 val.

Žinoma geriausiai sekėsi kariškiams kurie ir civiliniam gyvenime užsiima orientavimosi sportu. Vyrų įskaitoje geriausi buvo kapitonas Donatas Stulgys (53 min. 58 sek.), eilinis Donatas Mickus (- 1 min. 45 sek.), jaunesnysis eilinis Jonas Vytautas Gvildys (- 2 min. 56 sek.)

Moterų grupėje greičiausios buvo jaunesnioji eilinė Teklė Emilija Gvildytė (1 val. 21 min. 9 sek.), vyr. seržantė Renata Paulauskienė (- 20 min. 0 sek.), jaunesnioji eilinė Veronika Maišelytė (- 1 val. 14 min. 31 sek.).

Parengė: Daivaras

#V16 Jurbarke

Vasario 16 bėgimas 2016Nuostabus oras ir šilti saulės spinduliai pasitiko Jurbarką šią nuostabią ir svarbią dieną visiems Lietuvos žmonėms. OSK “Karšuva” nariai nuo pat ryto rinkosi minėti šią svarbią datą. Modesta, Aistė, Giedrius ir Mantas sudarė komandą dalyvauti aktyviame žaidime mieste “Pasivaikščiojimai Lietuvos valstybės keliu. I misija: Štarlio namai”. Karšuviečiai liko treti, tačiau tai dar ne pabaiga, nes dar laukia dvi misijos kitų Lietuvai svarbių švenčių proga. Pasibaigus žaidimui Aistė prisijungė prie likusių devynių klubo narių, kurie dalyvavo 3 kilometrų  XII sveikatingumo bėgime Jurbarko gatvėmis. Skirtingose amžiaus grupėse klubo nariai iškovojo 7 medalius. Valio Gabrielei, Aistei, Tautvydei, Gintarei, Rūtai, Simonui ir Aleksandrui. Ypač smagu, kad Simonas buvo absoliučiai pirmas net iš 120 dalyvių.
Gera pradžia, pusė darbo. Tikėkimės, kad toks puikus startas bus puikus pranašas ateinančiam varžybų sezonui.
Parengė: Rūta

Šiame sporte yra vietos senukams

Šį kartą kalbinu klubo senbuvį, savo jaunystės treniruočių partnerį – Giedrių Jokūbaitį.

nuotr. Daivaras Genys

nuotr. Daivaras Genys

Giedriau, kokia tavo pradžia šiame sporte? Kokie pirmieji įspūdžiai pradėjus lankyti „orientacinio būrelį“?

Atsimenu kai Jurbarko orientacininkų treneris Alvydas Adomavičius mokykloje per pamoką įkišo galvą pro duris ir pasiūlė vaikams ateiti į būrelį išmėginti savęs. Turbūt tada pagalvojau – „hmm, juk tai kaip tik man!”, o gal „na pabandysiu…“, dabar jau nebeatsimenu ką pagalvojau, bet nuėjau. Kadangi nuo mažens buvau gamtos vaikas pirmieji įspūdžiai buvo malonūs, miškas, daug bendraminčių, tik orientuotis nesisekė, ir greitas nebuvau. Bet tai man niekada netrukdė.

Kas atsitiko, kad kuriam laikui pasitraukei iš aktyvaus sporto? Kokios priežastys?

Dabar jau galiu teigti, kad niekada nebuvau pasitraukęs, gal tik padaręs pauzę kol ieškojau savęs. Kai save radau (užtruko keletą metelių) nusprendžiau jog esu pasiruošęs grįžti į mišką ieškoti kontrolinių punktų. Ir dabar jau visada visus randu, anksčiau ar vėliau. Dažniausiai vėliau.

Prieš kelis sezonus, mažais žingsneliais vėl grįžai į sportą? Ar kažkas iš išorės tave paskatino tai padaryti? Ar tai vidinis balsas? O gal organizmas nebegali pamiršti jaunystės pomėgių?

Jei reiktų rinktis iš pateiktų variantų tai sakyčiau vidinis balsas. Vis dažniau pradėjau svajoti mišką, trasą, varžymąsi. Nors aplinkiniai (močiutė) sakė – „kam tau alint savo kūną?“, „sportas seniai nėra sveikata!“, „ar tau reik dabar priklausyt tai sektai?“ – aš neklausiau. Jokia kita sporto šaka nėra tokia įdomi, įvairiapusė, manau buvo tiesiog lemta grįžti.

Ar turi kokią išskirtinę orientavimosi techniką kuri tavo manymu skiriasi nuo kitų sportininkų?

Turiu – „nusiimu kryptį“ ir lekiu! Tada, jei “neatsimušu“ į KP, stabteliu ir pradedu galvot kur aš čia esu. Jei greitai pavyksta tai išsiaiškinti ir nesu “išsimušęs” iš kelio – greit randu KP. Gera technika… Kol nenubėgi į šoną…

Papasakok pirmąjį į galvą šovusį įsimintiną nuotykį susijusį su OS.

Ooo, kažkodėl prisiminiau Vitalijaus (Vitalijus Bauža) greituką Kačerginės miškuos 😀

Dar atsimenu kai ėjom žygį nuo Spindžiaus ežero (kur stovyklavom prieš moksleivių finalus) iki Aukštadvario ir mus užpuolė šunys. Visi išsilakstė, o kai susirinkom į krūvą trūko dviejų vaikų. Tada pasiskirstę komandomis „šukavom“ mišką ieškodami jų, bet neradom. Laimei galiausiai juos radom nukeliavę į Aukštadvarį. Kadangi labai skambių pergalių neturėjau tai tokie pirmi į galvą šovę prisiminimai.

P.s. dar prisiminiau kai apie valandą varžybose neradau pirmo KP, galiausiai kai pasisekė surasti dar apie pusę val neradau antrojo ir nusprendžiau nebeieškoti, grįžau į finišą. Skaudus „diskvalas“.

Ar turi/esi turėjęs kokių nors ritualų prieš svarbų startą? Kokie jie? Ar padeda?

Treneris buvo mokęs prieš startą nusiraminti, išvalyti mintis. Susirasdavau sau patinkantį medį, prie jo prisėsdavau ir medituodavau, jei galima taip pavadinti. Užsimerkdavau ir bandydavau susikaupti, nusiteikti. Sunku pasakyt ar padėdavo, rezultatų būta įvairių. Artimiausiose varžybose reiks prisiminti šį ritualą ir pažiūrėti kiek sėkmės jis prideda.

Kokius tikslus brėži sezono pradžioje ir ar pavyksta juos pasiekti eigoje?

Užsibrėžiu pakopti bent keliomis vietomis reitingų lentelėje. Pastaruosius keletą metų pavyko tai padaryti. O prieš kiekvienas varžybas užsibrėžiu nebūti paskutinis.

Ar yra toks orientacininkas, kurį aplenkti tau būtų visos karjeros svajonė?

Hmm, tokių yra daug, tuo pačiu nei vieno. Visada smagu aplenkti gerai žinomą stiprų sportininką, suteikia motyvacijos. Bet karjeros svajone pavadinčiau tapimą rimtų varžybų nugalėtoju.

Ar bendradarbiai žino, kad esi orientacininkas? Ką jie apie tai mano? Ar tavo statusas nuo to pakilo ar nusileido?

Dauguma žino, teko daug pasakoti apie šią veiklą agituojant pervesti 2% pajamų mokesčio. Kadangi mano bendradarbiai yra mėgstantys „patraukti vienas kitą per dantį“ tai dažniausiai girdžiu patyčias apie vyrus su „tympom“ miške gaudančius vaikus, ar kažką tokio. Bet iš esmės esu gerbiamas kaip sportininkas, o tokia sporto šaka tik suteikia man paslaptingumo.

Ką patartum šiuolaikiniam jaunimui, kurie siekia greitų rezultatų ir nusivilia jei jų nepavyksta greitai pasiekti?

Bėk iš paskos! 😀 Klausyk trenerio, mokinkis, treniruokis ir tavo laikas ateis! O šiaip tai aš manau ne rezultatuose esmė.

GREITUKAI TRUMPUKAI:

Kokią ilgiausią trasą esi bėgęs? 20 km
Pasirink vieną (pabrauk): naktį, dieną
Pasirink vieną (pabrauk): trumpą, vidutinę, ilgą, estafetę
Pasirink vieną (pabrauk): baltame, žaliame, mišriame, mieste
Būdamas 38-erių bėgsi V21 ar V35 grupėje? V35
Ar tarp orientacininkų turi pravardę? Kokią? Viską griaunantis
Išbrauk nereikalingą žodį: Giedrius yra geriausias orientacininkas
Ar svarstytum pasiūlymą atstovauti kitą orientavimosi sporto klubą? Niekada! Nebent mokėtų didelius pinigus, kad užtektų ir man pragyvenimui ir dar paremti KARŠUVĄ galėčiau.
Kokio materialaus daikto tau trūksta, kad taptum dar geresnis orientacininkas? Legendonešio
Kiek ilgiausiai esi bėgęs į vieną kontrolinį punktą? Valandą tai tikrai 😀
Ar esi bandęs suklaidinti priešininką trasoje? Jei taip tai kokiais veiksmais? Bėgdamas su raudona „maike“ ir jau išbėgęs iš punkto rajono stengiausi būti matomas, kad mane palaikytų punktu ir bėgtų link manęs 😀

Ačiū už nuoširdžius ir, kaip visada,sąmojingus atsakymus. Sėkmingo ateinančio sezono.

Kalbino: Daivaras