Karinio orientavimosi čempionatas

nuotr. Donatas Lazauskas

nuotr. Donatas Lazauskas

Balandžio 19 d. Šereitlaukio miške, netoli Rambyno kalno vyko Lietuvos kariuomenės karinio orientavimosi čempionatas.

OSK Karšuva paprašyti kariuomenės atstovų vykdė šį čempionatą. Verta paminėti, kad čempionatas vyko su topografiniu žemėlapiu, kas yra kiek neįprasta orientacininkams, o 7,9 km trasa visiškai išsekino karius. Nenuostabu, kad vidutinis trasos įveikimo laikas buvo apie 2 val.

Žinoma geriausiai sekėsi kariškiams kurie ir civiliniam gyvenime užsiima orientavimosi sportu. Vyrų įskaitoje geriausi buvo kapitonas Donatas Stulgys (53 min. 58 sek.), eilinis Donatas Mickus (- 1 min. 45 sek.), jaunesnysis eilinis Jonas Vytautas Gvildys (- 2 min. 56 sek.)

Moterų grupėje greičiausios buvo jaunesnioji eilinė Teklė Emilija Gvildytė (1 val. 21 min. 9 sek.), vyr. seržantė Renata Paulauskienė (- 20 min. 0 sek.), jaunesnioji eilinė Veronika Maišelytė (- 1 val. 14 min. 31 sek.).

Parengė: Daivaras

#V16 Jurbarke

Vasario 16 bėgimas 2016Nuostabus oras ir šilti saulės spinduliai pasitiko Jurbarką šią nuostabią ir svarbią dieną visiems Lietuvos žmonėms. OSK “Karšuva” nariai nuo pat ryto rinkosi minėti šią svarbią datą. Modesta, Aistė, Giedrius ir Mantas sudarė komandą dalyvauti aktyviame žaidime mieste “Pasivaikščiojimai Lietuvos valstybės keliu. I misija: Štarlio namai”. Karšuviečiai liko treti, tačiau tai dar ne pabaiga, nes dar laukia dvi misijos kitų Lietuvai svarbių švenčių proga. Pasibaigus žaidimui Aistė prisijungė prie likusių devynių klubo narių, kurie dalyvavo 3 kilometrų  XII sveikatingumo bėgime Jurbarko gatvėmis. Skirtingose amžiaus grupėse klubo nariai iškovojo 7 medalius. Valio Gabrielei, Aistei, Tautvydei, Gintarei, Rūtai, Simonui ir Aleksandrui. Ypač smagu, kad Simonas buvo absoliučiai pirmas net iš 120 dalyvių.
Gera pradžia, pusė darbo. Tikėkimės, kad toks puikus startas bus puikus pranašas ateinančiam varžybų sezonui.
Parengė: Rūta

Šiame sporte yra vietos senukams

Šį kartą kalbinu klubo senbuvį, savo jaunystės treniruočių partnerį – Giedrių Jokūbaitį.

nuotr. Daivaras Genys

nuotr. Daivaras Genys

Giedriau, kokia tavo pradžia šiame sporte? Kokie pirmieji įspūdžiai pradėjus lankyti „orientacinio būrelį“?

Atsimenu kai Jurbarko orientacininkų treneris Alvydas Adomavičius mokykloje per pamoką įkišo galvą pro duris ir pasiūlė vaikams ateiti į būrelį išmėginti savęs. Turbūt tada pagalvojau – „hmm, juk tai kaip tik man!”, o gal „na pabandysiu…“, dabar jau nebeatsimenu ką pagalvojau, bet nuėjau. Kadangi nuo mažens buvau gamtos vaikas pirmieji įspūdžiai buvo malonūs, miškas, daug bendraminčių, tik orientuotis nesisekė, ir greitas nebuvau. Bet tai man niekada netrukdė.

Kas atsitiko, kad kuriam laikui pasitraukei iš aktyvaus sporto? Kokios priežastys?

Dabar jau galiu teigti, kad niekada nebuvau pasitraukęs, gal tik padaręs pauzę kol ieškojau savęs. Kai save radau (užtruko keletą metelių) nusprendžiau jog esu pasiruošęs grįžti į mišką ieškoti kontrolinių punktų. Ir dabar jau visada visus randu, anksčiau ar vėliau. Dažniausiai vėliau.

Prieš kelis sezonus, mažais žingsneliais vėl grįžai į sportą? Ar kažkas iš išorės tave paskatino tai padaryti? Ar tai vidinis balsas? O gal organizmas nebegali pamiršti jaunystės pomėgių?

Jei reiktų rinktis iš pateiktų variantų tai sakyčiau vidinis balsas. Vis dažniau pradėjau svajoti mišką, trasą, varžymąsi. Nors aplinkiniai (močiutė) sakė – „kam tau alint savo kūną?“, „sportas seniai nėra sveikata!“, „ar tau reik dabar priklausyt tai sektai?“ – aš neklausiau. Jokia kita sporto šaka nėra tokia įdomi, įvairiapusė, manau buvo tiesiog lemta grįžti.

Ar turi kokią išskirtinę orientavimosi techniką kuri tavo manymu skiriasi nuo kitų sportininkų?

Turiu – „nusiimu kryptį“ ir lekiu! Tada, jei “neatsimušu“ į KP, stabteliu ir pradedu galvot kur aš čia esu. Jei greitai pavyksta tai išsiaiškinti ir nesu “išsimušęs” iš kelio – greit randu KP. Gera technika… Kol nenubėgi į šoną…

Papasakok pirmąjį į galvą šovusį įsimintiną nuotykį susijusį su OS.

Ooo, kažkodėl prisiminiau Vitalijaus (Vitalijus Bauža) greituką Kačerginės miškuos 😀

Dar atsimenu kai ėjom žygį nuo Spindžiaus ežero (kur stovyklavom prieš moksleivių finalus) iki Aukštadvario ir mus užpuolė šunys. Visi išsilakstė, o kai susirinkom į krūvą trūko dviejų vaikų. Tada pasiskirstę komandomis „šukavom“ mišką ieškodami jų, bet neradom. Laimei galiausiai juos radom nukeliavę į Aukštadvarį. Kadangi labai skambių pergalių neturėjau tai tokie pirmi į galvą šovę prisiminimai.

P.s. dar prisiminiau kai apie valandą varžybose neradau pirmo KP, galiausiai kai pasisekė surasti dar apie pusę val neradau antrojo ir nusprendžiau nebeieškoti, grįžau į finišą. Skaudus „diskvalas“.

Ar turi/esi turėjęs kokių nors ritualų prieš svarbų startą? Kokie jie? Ar padeda?

Treneris buvo mokęs prieš startą nusiraminti, išvalyti mintis. Susirasdavau sau patinkantį medį, prie jo prisėsdavau ir medituodavau, jei galima taip pavadinti. Užsimerkdavau ir bandydavau susikaupti, nusiteikti. Sunku pasakyt ar padėdavo, rezultatų būta įvairių. Artimiausiose varžybose reiks prisiminti šį ritualą ir pažiūrėti kiek sėkmės jis prideda.

Kokius tikslus brėži sezono pradžioje ir ar pavyksta juos pasiekti eigoje?

Užsibrėžiu pakopti bent keliomis vietomis reitingų lentelėje. Pastaruosius keletą metų pavyko tai padaryti. O prieš kiekvienas varžybas užsibrėžiu nebūti paskutinis.

Ar yra toks orientacininkas, kurį aplenkti tau būtų visos karjeros svajonė?

Hmm, tokių yra daug, tuo pačiu nei vieno. Visada smagu aplenkti gerai žinomą stiprų sportininką, suteikia motyvacijos. Bet karjeros svajone pavadinčiau tapimą rimtų varžybų nugalėtoju.

Ar bendradarbiai žino, kad esi orientacininkas? Ką jie apie tai mano? Ar tavo statusas nuo to pakilo ar nusileido?

Dauguma žino, teko daug pasakoti apie šią veiklą agituojant pervesti 2% pajamų mokesčio. Kadangi mano bendradarbiai yra mėgstantys „patraukti vienas kitą per dantį“ tai dažniausiai girdžiu patyčias apie vyrus su „tympom“ miške gaudančius vaikus, ar kažką tokio. Bet iš esmės esu gerbiamas kaip sportininkas, o tokia sporto šaka tik suteikia man paslaptingumo.

Ką patartum šiuolaikiniam jaunimui, kurie siekia greitų rezultatų ir nusivilia jei jų nepavyksta greitai pasiekti?

Bėk iš paskos! 😀 Klausyk trenerio, mokinkis, treniruokis ir tavo laikas ateis! O šiaip tai aš manau ne rezultatuose esmė.

GREITUKAI TRUMPUKAI:

Kokią ilgiausią trasą esi bėgęs? 20 km
Pasirink vieną (pabrauk): naktį, dieną
Pasirink vieną (pabrauk): trumpą, vidutinę, ilgą, estafetę
Pasirink vieną (pabrauk): baltame, žaliame, mišriame, mieste
Būdamas 38-erių bėgsi V21 ar V35 grupėje? V35
Ar tarp orientacininkų turi pravardę? Kokią? Viską griaunantis
Išbrauk nereikalingą žodį: Giedrius yra geriausias orientacininkas
Ar svarstytum pasiūlymą atstovauti kitą orientavimosi sporto klubą? Niekada! Nebent mokėtų didelius pinigus, kad užtektų ir man pragyvenimui ir dar paremti KARŠUVĄ galėčiau.
Kokio materialaus daikto tau trūksta, kad taptum dar geresnis orientacininkas? Legendonešio
Kiek ilgiausiai esi bėgęs į vieną kontrolinį punktą? Valandą tai tikrai 😀
Ar esi bandęs suklaidinti priešininką trasoje? Jei taip tai kokiais veiksmais? Bėgdamas su raudona „maike“ ir jau išbėgęs iš punkto rajono stengiausi būti matomas, kad mane palaikytų punktu ir bėgtų link manęs 😀

Ačiū už nuoširdžius ir, kaip visada,sąmojingus atsakymus. Sėkmingo ateinančio sezono.

Kalbino: Daivaras

Sezono uždarymas

Savaitgalis visuomet būna linksmas, jei jį praleidžiame kartu su bendraminčiais. Šių metų sezono uždarymas kaip visada buvo nuotaikingas ir aktyvus. Naktinė trasa, pirtis, OS protų kovos, naujokų krikštynos ir kareiviška košė. Nuveikėme daug… Per uždarymą ir per visą sezoną 🙂

nuotr. Audrius Tirlikas

nuotr. Audrius Tirlikas

nuotr. Audrius Tirlikas

nuotr. Audrius Tirlikas

AČIŪ

Visi klubo nariai taria nuoširdų ir stiprų AČIŪ visiems, kurie parėmėte mus skirdami 2% nuo GPM. Mes tikimės ir tikime, kad neapvilsime Jūsų ir toliau stiprinsime pajėgas, motyvuosime geriausius, remsime jauniausius klubo narius. Lėšos gaunamos iš šios paramos visuomet panaudojamos pagrindinei veiklai – dalyvavimui varžybose, klubo vardo žinomo didinimui, stipriausiųjų klubiečių skatinimui, varžybų organizavimui. Įvertinkite mūsų pastangas – sudalyvaukite mūsų rengiamose varžybose jau ateinantį sezoną.

Kas tas Simonas?

nuotr. Donatas Lazauskas

nuotr. Donatas Lazauskas

Šį kartą kalbinu Simoną Tamošaitį, kurį jau pelnytai galime vadinti stipriausiu sportininku klube. Sezoną pradėjęs dar ankstyvą pavasarį, susikrovęs įspūdingą 48 startų kraitį, aplankęs visus Lietuvos ir ne tik kampelius ir miškelius, sezoną baigė Švedijoje, Baltijos šalių jaunimo taurėje.

Taigi Simonai, pradėkime nuo pradžių. Kas tave paskatino ateiti į orientavimosi sporto treniruotes? Kodėl tai tave sudomino ir kodėl likai?

Man patiko sportuoti, o ypač bėgioti dar prieš tai kol nelankiau orientavimosi sporto treniruočių. Šis sportas pasirodė net smagesnis. Taip ir likau.

Papasakok apie šių metų sezoną. Ar jis buvo pakankamai įtemptas? Ar viskas vyko pagal planą? Kokiose varžybose labiausiai patiko bėgti? Kuriose neatradai savęs?

Šis sezonas buvo net labai įtemptas. Planas buvo tureti kuo daugiau startu ir patekti i Lietuvos rinktinę, labiausiai patiko Lietuvos čempionato estafetėse. Bėgau suaugusių grupėje. Pasivaržiau su stipriausiais ir savimi nenusivyliau. Sezono eigoje buvo ne vienas startas kuriame nesisekė, todėl konkrečių neišskirsiu.

Ar dalyvaudamas varžybose spėji pamatyti gamtos grožį, o gal grįžęs iš svečios šalies net negalėtum apibūdinti kuo mūsiškiai miškai skiriasi nuo aplankytų?

Daugelio šalių, kurias šiais metais aplankiau, miškai labai skiriasi nuo lietuviškų. Kiekviena trasa – nauja patirtis, nauji vaizdai ir įspūdžiai.

Kokie artimiausi tavo planai asmeniniame gyvenime? Kokie sporto srityje?

Esu dvyliktokas, todėl natūralu, kad svarbiausias tikslas yra mokytis ir išlaikyti egzaminus. Tačiau sporto taip pat stengsiuosi neapleisti, padedamas trenerio bandysiu dar labiau fiziškai sustiprėti ir pakelti forma. Kai mokslai veda iš proto, išbėgu pabėgioti, vėl grįžtu į protą 🙂

Ar tavo treneris (Adrius Tirlikas) reiklus ar pats imiesi iniciatyvos tobulinant savo orientavimosi įgūdžius?

Treneris tikrai daug supranta apie sportininką ir sportą, bet ir aš pats esu sau reiklus, todėl dirbdami kartu ir pasiekėme neblogų rezultatų.

Ar mokykloje bent kartą esi turėjęs privilegijų vien todėl, kad esi orientacininkas?

Neprisimenu, bet manau, kad ne.

Papasakok apie savaitgalį vykusią Baltijos šalių jaunimo taurę. Ar buvai pasiruošęs kovoti (techniškai, fiziškai, psichologiškai) šiose varžybose?

Šioms varžyboms visiškai nebuvau pasiruošęs, nes buvau pavargęs po Šiaulių rogainingo, be to Švedija man nauja patirtis. Visiškai kitoks orientavimasis.

Ar razultatu esi patenkintas?

Nei trupučio.

Kokios pagrindinės nesėkmės priežastys?

Nuovargis. Pritrūko skandinaviško orientavimosi  patirties.

Kokia atmosfera tarp rinktiniečių? Ar linkę vieni kitiems padėti, ar atvirkščiai – kiekvienas už save?

Santykiai rinktinėje draugiški. Visi linkę vieni kitiems padėti, o ne konkuruoti.

GREITUKAI TRUMPUKAI:

Šipų dydis? 46
Ar turi merginą? Ne
Pasirink vieną (pabrauk): naktį, dieną
Pasirink vieną (pabrauk): trumpą, vidutinę, ilgą, estafetę
Pasirink vieną (pabrauk): baltame, žaliame, mišriame, mieste
Būdamas 38-erių bėgsi V21 ar V35 grupėje? V21
Ar turi pravardę? Kokią? Ne
Išbrauk nereikalingą žodį: Orientavimosi sportas ne man!
Ar esi sulaukęs pasiūlymų atstovauti kitą orientavimosi sporto klubą? Ne
Artimiausias pirkinys? Balansinė pagalvė
Kiek ilgiausiai esi bėgęs į vieną kontrolinį punktą? 25 min
Kokiais veiksmais bėgdamas bandai atkreipti priekyje tavęs einančio žmogaus dėmesį, kai matai, kad jis nepastebi tavęs ir galėtų išsigąsti? Bandau jį išgąsdinti

Sėkmės moksluose ir sporte. Ačiū už pokalbį.

Kalbino: Daivaras

Dar vienas sezonas įveiktas

nuotr. OK Jaunystė

nuotr. OK Jaunystė

Praėjusį savaitgalį dauguma klubo narių subėgo kraštinėse sezono varžybose. Daivaras ir Monika startavo pajūryje dviejų dienų varžybose Klaipėda 2015. Daivarui taip ir nepavyko užlipti ant pakylos, dėl grubių klaidų padarytų abiejose trasose. O štai Monika stipriausiųjų moterų grupėje lipo ant pakylos ir pasipuošė bronzos medaliu.

Kita grupelė sportininkų (daugiausiai klubo jaunimas) sekmadienį įveikė daug ištvermės reikalaujančią Šiaulių rogainingo trasą. Dviejų asmenų komandai reikėjo patiems susiplanuoti trasą iš Šiaulių mieste ir apylinkėse išdėliotų kontrolinių punktų taip, kad per 3 valandas surinktų jų kuo daugiau. Tai gana sudėtinga, nes reikia atsižvelgti į keletą faktorių: komandos narių pajėgumą, kontrolinių punktų sudėtingumą, atstumą, paros laiką (dalį trasos reikėjo įveikti temstant, o dalį visiškoje tamsoje) ir kt. Stipriai pasirodė Simono ir Nidijaus komanda. Jie savo pogrupyje užėmė III vietą. Tikėkimės, kad ši super ilga trasa Simonui išeis į naudą, nes šį savaitgalį jis išvažiuoja į Burseryd (Švedia), į ten vyksiančias Baltijos šalių jaunimo taurės varžybas. Sėkmės jam. Su špygomis sėdime prie monitorių ir laukiame rezultatų 🙂

Visiems kitiems trumpas poilsis, nuveiktų darbų apmąstymas, pasidžiaugimas nuopelnais ir pergalėmis ir vėl… pasiruošimas kitam sezonui…

Klaipėda 2015 rezultatai

Šiaulių rogainingas rezultatai

Parengė: Daivaras

Per žingsnį nuo čempionų

2015LČ_estGegužės 23-24 dienomis, Druskininkų apylinkėse, vyko Lietuvos orientavimosi sporto čempionatas, Lietuvos orientacininkams svarbiausios varžybos, kuriose sudalyvavo ir nemažai Jurbarko orientavimosi sporto klubo ,,Karšuva” sportininkų. Pirmąją dieną sportininkai varžėsi vidutinėje trasoje. Miškas buvo, orientacininkų terminais – stadionas, todėl geras fizinis pasirengimas suteikė nemažą pranašumą.

Vidutinėje trasoje ,, Karšuvos” atstovams sekėsi labai gerai. Savo amžiaus grupėje (M40) Rūta Tirlikienė ir Gabrielė Tirlikaitė (M14) užėmė antrąsias vietas ir tapo Lietuvos vicečempionėmis, taip kildamos pjedestalo laipteliais aukštyn (primename, kad praeitais metais toje pačioje vidutinėje trasoje abi buvo bronzinės prizininkės). Simonas Tamošaitis (V18) grupėje užėmė trečiąją vietą. Po varžybų sportininkai nakvojo Druskininkuose ir turėjo galimybę apžiūrėti kiekvieną kartą maloniai stebinantį miestą.

Sekmadienį, Gegužės 25 d., Kermušijos miške vyko Lietuvos OS čempionatas estafečių trasoje. Čia dalyvavo beveik 500 dalyvių iš visos Lietuvos, buvo užregistruotos net 165 komandos. Jurbarkiečiai sudarė tris komandas. V16 vaikinai (Davidavičius Aleksandras, Jasiūnas Marius ir Jankevičius Arnas) užėmė šeštąją vietą. V21 (elito) stipriausiųjų vyrų grupėje karšuviečiai Jokūbaitis Giedrius, Tamošaitis Simonas ir Genys Daivaras pasiekė iki šiol geriausią klubo istorijoje rezultatą ir užėmė 10 vietą. Geriausiai sekėsi M16 grupėje bėgusioms merginoms -Stankutei Gintarei, Tirlikaitei Gabrielei ir Mockaitytei Aistei. Jos Lietuvos orientavimosi sporto čempionate, estafečių trasoje iškovojo bronzos medalius.

Taigi, turime kuo pasidžiaugti, nes Jurbarko orientavimosi sporto klubo ,,Karšuva” sportininkai sugeba užimti aukštas vietas aukščiausio rango varžybose Lietuvoje.

Po čempionato paskelbtuose orientacininkų dalyvausiančių gegužės 29-31 dienomis Tukums, Latvijoje vyksiančiame Baltijos šalių čempionate sąrašuose atsirado ir dvi jurbarkiškių pavardės – Simonas Tamošaitis ir Gabrielė Tirlikaitė atstovaus Lietuvą. Sėkmės Jums!

Parengė: Aistė

Pavasaris Pajūryje

Sez_atidarymas

nuotr. Audrius Tirlikas

Kovo 28-29 dienomis būrelis Jurbarko orientacininkų dalyvavo sezono atidarymo taurėje Klaipėdoje. Pirmąją dieną varžybos vyko Melnragėje. Vietovė labai įdomi orientavimosi atžvilgiu. Vietomis sudėtingas mikroreljefas, kitur pajūrio kopos dar kitoje trasos dalyje sunkiai įveikiamas miškas su po audros išvirtusiais medžiais. Oras pasitaikė “kaip užsakytas”, nors aplinkiniuose rajonuose pliaupė lietus, varžybose sušlapti neteko.

Šią dieną geriausiai sekėsi Gabrielei (M14) – ji savo amžiaus grupėje finišavo pirma. Rūta (M40) – antra. Dauguma iš likusių klubiečių po pirmos dienos “stovėjo” pačioje nemaloniausioje 4-oje pozicijoje (Monika (M21), Simonas (V18), Arnas (V16) ir Gintarė (M16)). Neblogai sekėsi Daivarui, stipriausių vyrų grupėje garbingai pakilusiame net iki 9 vietos, nors varžytis tikrai buvo su kuo. Į šias varžybas susirinko dauguma Lietuvos rinktiniečių, kurie čia darė pavasarinę stovyklą, taip pat svečių iš kaimyninės Latvijos. Audrius (V40) taip pat rodė neblogą sportinę formą iš po žiemos ir savo grupėje stojo į 6 poziciją.

2-ąją dieną dauguma pagerino savo rezultatus bėgdami šiek tiek ilgesnes trasas Nemirsetoje. Kadangi varžybų rezultatas buvo abiejų dienų suma, tai nemaža dalis Karšuviečių namo išvažiavo su taurėmis ir saldžiais prizais:

  • Gabrielė – I vieta
  • Rūta – I vieta
  • Aistė – II vieta
  • Arnas – II vieta
  • Gintarė – III vieta

Galima drąsiai teigti, kad savaitgalis nusisekė. Daugiau ne pusę klubiečių sezoną atidarė su medaliais, 5 medaliai devyniems klubiečiams.

Rezultatai

Manau, kad tai bus daug pergalių žadantis sezonas, juk „gera pradžia – pusė darbo“.

Parengė: Simonas